Kiekvienas sekmadienis yra šventė, bet 2016 m. liepos dešimtąją ta šventė buvo ypatinga mūsų bendruomenei ir ypač bendruomenės lietuvių grupei: dviejų mūsų brolių – Romano Revuto ir Sauliaus Griciaus – palaiminimas (ordinacija) dvasinei tarnystei bendruomenėje. Jau beveik metus visi sutaręmeldėmės, kad ir mes, ir patysbroliai suprastume ir atpažintume Dievo valią dėl jų pašaukimo ir įpareigojimo tarnystei su bendruomenės palaiminimu. Supratome, kad atėjo laikas tokiam žingsniui, kai senieji bendruomenės tarnautojai gali patikėti darbą jaunesniems.

Tikėjomės sulaukti svečio – mūsų sąjungos vadovo brolio Irmanto Pinkoraičio, bet jis negalėjo atvykti. Tačiau jau trečią sekmadienį iš eilės džiaugėmės matydami pamaldose Žukauskų šeimą.Sesė Gilija ir brolis Henrikas mums padėjo ir pamaldų vedimu, ir pamokslais. Ir šį sekmadienį klausėmės brolio Henriko pamokslo, paremto Luko 10,25-37 tekstu, apie tai, kas yra mūsų artimas, o tobuliausias pavyzdys mums visuose dalykuose – Viešpats Jėzus.

Broliai Saulius ir Romanas papasakojo apie savo kelią tarnaujant iki šiol ir apie tai, kaip jie supranta darbą tarnaujant bendruomenėje ir skelbiant Evangeliją už jos ribų ateityje. Bendruomenės tarnautojos – sesės Irena ir Sandra – pasidalijo mintimis ir Dievo Žodžiu, kaip ir kodėl bendruomenė suprato, jog atėjo laikas palaiminti ir įteisinti brolius tarnystei Dievo darbe. Ir brolio Romano žmona Vilija, ir Sauliaus – Liubava, abi mūsų sesės yra tikrai geros ir atsidavusios pagalbininkės jų tarnavime.

Palaiminimas vyko bendruomenės vyresniesiems uždedant rankas broliams Romanui ir Sauliui su malda.

Pasibaigus pamaldoms pasilikome pasivaišinti kava-arbata su pyragais, nusifotografuoti ir asmeniškai pasveikinti brolius bei pabendrauti. Dėkojame Dievui už palaimintą šventę.

2016 m. birželio 17 d. bažnyčios tarybos nariai ir vyresnieji susitiko su mūsų draugais iš Vokietijos: bendruomenės ilgamečiu ir ištikimu broliu Helmutu Freimanu  ir Ekhartu Šeferiu, kuris ilgą laiką tarnavo baptistų bendruomenėse kaip pastorius, o dabar jau pensininkas. Mus planavo aplankyti ir Dagmara Freiman, bet dėl automobilių kamščių Vokietijoje, ji negalėjo laiku atvykti į oro uostą.

Aptarėme mūsų bendruomenės gyvenimą, maldos poreikius. Esame dėkingi savo svečiams už jų dėmesį ir nuolatinį rūpinimąsi bendruomenėmis Lietuvoje. Helmutas perdavė brolių ir seserų iš Vokietijos asmenines aukas darbui Lietuvoje.

Bendravome prie puodelio arbatos, o Helmutas ir Ekhartas pasidalijo liudijimais, kaip galima tarnauti miesto bendruomenei, savo kaimynams ir įvairiais būdais skelbti žmonėms Evangeliją. Pastorius Ekhartas paliko mums padrąsinimą pasitikėti Dievu, nes Dievas veikia ir tada, kai mes jaučiamės silpni ar maži, svarbiausia Juo pasitikėti visada.

 „Išbandykite ir patirkite patys,  koks geras VIEŠPATS!“ (Psalmynas 34,9)

Ši eilutė lydėjo mus per visas viešnagės Weltersbache, Vokietijoje dienas!

2016 m. Balandžio 23-26 d. trys mūsų bendruomenės nariai - Romanas Revutas, Nijolė Latužienė ir aš, Oleg Doronin (šių eilučių autorius), kartu su Dana ir Antanu Žylėmis iš Mažeikių bei Edgaru Šikšniu iš Ylakių lankėmės Vokietijoje Weltersbacho baptistų bendruomenėje. Broliai ir seserys iš Weltersbacho pakvietė mus, padengė kelionės išlaidas, pasirūpino mūsų nakvyne ir maitinimu. Už tokią galimybę esame dėkingi pastoriui Bekeriui ir bendruomenės tarybai. Noriu priminti, kad jau ilgus metus Weltersbacho ir Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenę sieja partnerystės ryšiai.

Ten susitikome mūsų senus draugus Helmutą ir Dagmar Freimanus ir turėjome progą padėkoti jiems už ilgametę draugystę ir visa, ką jie jau padarė ir daro ne tik Klaipėdos, bet kitų Lietuvos baptistų bendruomenių labui.

2016 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Kai atskridome į Dortmundą, mus pasitiko ir į Weltersbachą nuvežė Giunteris ir Susanne Štolcai ir br. Hardy. Vakarieniavome kartu su bendruomenės pastoriumi Kristofu Bekeriu ir jo žmona Sibile, Štolcų šeima, bendruomenės pirmininku Giunteriu Neuhausu su žmona Marlies ir kitais bendruomenės tarybos nariais. Po to visi dalyviai prisistatė ir trumpai papasakojo apie save.


2016 m., balandžio 24 d., sekmadienis

Sekmadienio rytą dalyvavome bendruomenės pamaldose. Iš Bad Sassendorfo, kur dabar gyvena, atvyko Helmutas ir Dagmar Freimanai kartu su Ryčiu Baranausku, kuris gyvena su šeima Vokietijoje. Per pamaldas Rytis pasitarnavo muzika.

Pamaldų pradžioje pastorius Kristofas Bekeris pristatė mus visus, parodė  Lietuvos žemėlapį, keletą skaidrių ir papasakojo, iš kokių bendruomenių atvykome. Vėliau Mažeikių bendruomenės pastorius Antanas Žylė ir Klaipėdos bendruomenės diakonas Oleg Doronin pasidalijo savo sveikinimo žodžiais ir trumpais pamokslais. Į vokiečių kalbą juos išvertė Nijolė Latužienė. Giesmės ekrane buvo vokiečių ir lietuvių kalbomis.

Popietę susitikome bendruomenės salėje. Iš pradžių Helmutas Freimanas pateikė 23 metų darbo Lietuvoje apžvalgą, rodydamas skaidres ir video įrašus. Viskas prasidėjo 1993 m., kai Helmutas Freimanas, atlikdamas savo profesinę veiklą Lietuvoje, Gargždų statybinių medžiagų kombinate, pamatė sunkumus šalyje bei bendruomenėse ir ryžosi pagelbėti. Savo garaže ir namuose Freimanai sukaupė daug labdaros. Reikėjo tiktai transporto! Ir jis atsirado: į Vokietiją iš Gargždų atvykdavo sunkvežimiai su statybinėmis medžiagomis, o į Lietuvą  grįždavo pilni labdaros. Iki pat 2000-ųjų po keletą kartų per metus Freimanai atvykdavo į mūsų šalį. Labdara buvo įvairi: elektros prietaisai, statybinės medžiagos, dažai, baldai, rūbai ir avalynė, santechnikos įranga, kilimai, įvairūs įrankiai, indai... Labdara, atgabenta į Klaipėdą, būdavo skirstoma bendruomenėms Lietuvoje ir įvairioms organizacijoms (apie 40). Ligoninėms buvo gabenamas kūdikių maistas, vaistai, lovos, įvairi medicininė įranga. Tuo metu tai buvo didžiulė materialinė pagalba visiems. Vėliau, nustojus vežti labdarą, iš Vokietijos iki pat šiol mūsų bendruomenės savo veiklai gaudavo finansinę paramą.
       
Helmutas ir Dagmar dėkojo Dievui už fizines jėgas, už tai, kad nepaisant sunkių ligų ir pablogėjimų, kartu su daugeliu weltersbachiečių galėjo atlikti tarnystę, kuri tęsiasi jau 23 metus. Jie dėkojo Weltersbacho bendruomenei ir visiems, kurie dėl šio darbo meldėsi ir aukojo.

Vėliau prisistatė Klaipėdos, Mažeikių ir Ylakių bendruomenės. Kiekviena jų paruošė skaidrėmis iliustruotą apžvalgą apie bendruomenės gyvenimą, veiklą, reikmes. Galėjome atsakyti į klausimus ir parodyti, kaip konkreti Weltersbacho tikinčiųjų pagalba pakeitė mūsų bažnyčių išorę ir vidinį  gyvenimą. Atrodo, kad susidomėjimas buvo nemažas – atėjo apie 90 klausytojų. Visi vaišinomės kava, arbata, skaniais pyragais ir laisvai bendravome.

Po vakarienės atsisveikinome su Helmutu, Dagmar ir Ryčiu – jie išvyko namo. Helmutas ir Dagmar planuoja birželio mėn. su dar vienu broliu atvykti į Lietuvą. Tegu Dievas laimina jų kelionę ir planuojamus susitikimus!

Po vakarienės šeimininkai surengė mums muzikinį siurprizą – dvi seserys (78 ir 82 metų!) pagiedojo mums keletą giesmių pritardamos gitaromis. Giesmės buvo labai melodingos ir gražios, be to, labai turiningos. Gėrėjomės klausydamiesi gražių balsų, kurių šios sesės neprarado sulaukusios garbaus amžiaus. Viena iš jų sakė, jog balsą išlaikė todėl, kad gieda visą gyvenimą.

2016 m., balandžio 25 d., pirmadienis

Po pusryčių pastorius Bekeris  supažindino mus su Pilgerheimo, kitaip sakant, globos namų, arba prieglaudos, Weltersbache istorija, parodė skaidres, kaip prasidėjo prieglauda, įsigijus  seno malūno namelį 1927 m. Vėliau prieglauda plėtėsi, buvo perkami arba statomi nauji namai, gausėjo gyventojų. Pagal pirminį sumanymą čia savo gyvenimo vakarą turėjo praleisti šio regiono baptistai. Tačiau šiandien čia yra evangelikų, katalikų ir net ateistų. Bendruomenės pirmininkas br. Giunteris pavedžiojo mus po teritoriją, parodė sporto,  ergoterapijos  salę, valgyklą, taigi pamatėme, kaip gyvena prieglaudos gyventojai.

O tada pasivaikščiojome po Biblijos sodą, kuris bus oficialiai atidarytas 2016 m. gegužę-birželį, kai atšils orai ir sodo augalai sužydės. Šis sodas atsirado vienos Weltersbache gyvenančios poros dėka, kuri ėmėsi įgyvendinti idėją prieš 5 metus. Sodas nebuvo sumanytas džiuginti tik vietos gyventojus. Čia apsilanko visi norintys, atvyksta moksleiviai ir kitokios grupes. Taip žmonės gali susipažinti su Biblijoje minimais augalais, Biblijos pasakojimais. Tokiu būdu sodas pasitarnauja evangelizacijai.
    
Sodo įkūrėja Angelika pasakojo, kad kartą besidarbuodama sode pamatė, kaip vienas žmogus, įėjęs pro sodo vartus, nusiavė batus ir perėjo per visą sodą basas. Angelika suprato jo poelgį: „Ši žemė yra šventa.“ (Prisiminkime Išėjimo 3,5.) Tegu Dievas laiminą šį sodą, tolesnį sesers Angelikos darbą, o lankytojų širdyse tesužydi tikėjimo Dievu žiedai. (Galite susirasti Bibelgarten Weltersbach)

Po pietų, kai pradėjo lyti, išvykome į ekskursiją į didingą Altenbergo katedrą. Kristofas papasakojo apie šios katedros ir šalia esančio vienuolyno, kurie buvo įkurti 1133 metais, istoriją. Kai XIX a. pradžioje Europos vienuolynai buvo uždaromi, veikiant Prancūzijos revoliucijos idėjoms, šiame vienuolyne įsikūrė trąšų fabrikas, kuriame netrukus įvyko sprogimas, tad visi statiniai labai nukentėjo, ir ilgą laiką katedra stovėjo apleista. Ir tik XIX a. viduryje Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas IV  (prisiminkime, kad Memel - Klaipėda tuo metu buvo Prūsijos teritorijoje) inicijavo katedros atstatymą, kuris prasidėjo 1847 m.
  
Po restauravimo katedra buvo naudojama dviejų krikščioniškų konfesijų, kurios prisidėjo prie katedros atstatymo  – katalikų ir protestantų. Atstatytos katedros architektūra taip pat turi dviejų konfesijų bažnyčioms būdingus bruožus. (Pasižiūrėkite Altenberger Dom).

Paskutinį vakarą buvo atsisveikinimo vakarienė ir pokalbis su bendruomenės tarybos nariais. Kalbėjomės aktualiomis bažnyčių gyvenimo Lietuvoje ir Vokietijoje temomis, palietėme visuomenės aktualijas, pasidalijome savo įspūdžiais ir maldos prašymais.   

2016 m., balandžio 26 d., antradienis

Po pusryčių atsisveikinome su broliais ir seserimis, kurie mus išlydėjo iš Weltersbacho, o tada prasidėjo mūsų kelionė namo. Iki oro uosto mus nuvežė Giunteris ir Susanne Štolcai ir brolis Neuhausas. Oro uoste mes šiltai apsikabindami atsisveikinome su jais, padėkojome už jų rūpestį ir gerumą.  Čaižomi netikėtos krušos įsėdome į lėktuvą skristi namo.

Man paliko didžiausią įspūdį tai, kaip mus priėmė, kaip rūpinosi ir parodė meilę Kristuje mūsų broliai ir seserys Weltersbache. Mažos smulkmenos, dėmesys ir rūpestis: kambariuose, kur buvome apgyvendinti, ant stalo atvirukas su pasveikinimu lietuviškai, kas rytą kortelės su dienos citatomis lietuviškai ir pamąstymai su malda prieš pusryčius... Visą laiką jautėme brolių ir seserų nuoširdumą ir norą padėti ir patarnauti. Iš savo pusės mes dėkojome jiems ir pasidalijome atvežtomis dovanomis iš Lietuvos. Ir patys gavome – daugiau nei vien dovanas. Dėkojame Viešpačiui, kad galėjome pabūti kartu Kristaus Dvasioje.

Apie  Pilgerheim Weltersbach

Pilgerheim Weltersbach (vok. „Piligrimų namai“) - Weltersbacho senelių prieglauda - yra diakoninė pagyvenusių žmonių priežiūros įstaiga. Šios įstaigos steigėjai yra Vokietijos Reinlando ir Vestfalijos žemių evangeliškųjų laisvųjų krikščionių (baptistų) bendruomenės.

Šiuo metu prieglaudoje gyvena 520 žmonių. Iš jų apie 300 yra daugiau ar mažiau reikalingi priežiūros. Apie 220 senjorų gyvena kaip nuomininkai „Betreuten Wohnen“ butuose. Weltersbacho prieglaudoje darbuojasi daugiau nei 180 įvairių profesijų ir apie 20 tautybių darbuotojų. Ši įstaiga atvira visų religijų žmonėms iš visos Vokietijos.

Prieglaudoje gyvena daug tikinčių žmonių, atvykusių iš kitų bendruomenių, kuriose jie turėjo kokią nors tarnystę. Taip pat čia gyvena keletas pensijon išėjusių pastorių, kurie įneša savo gebėjimus. Yra daug savanorių bendradarbių, atliekančių įvairius darbus bendruomenėje ir prieglaudoje.

Weltersbacho baptistų bendruomenėje yra apie 190 narių. Etatinis pastorius yra Kristofas Bekeris, o Sibilė Beker yra vargonininkė ir choro vadovė.

Visi pastatai ir įrenginiai, taip pat ir bažnyčia priklauso diakoninės tarnystės organizacijai. Bendruomenė jai sumoka bažnyčios pastato nuomos mokestį. Įvairi vidaus įranga finansuojama kartu - bendruomenės ir diakonijos.

Kadangi yra daug krikščionių iš kitų konfesijų, kiekvieną trečiąjį mėnesio sekmadienį laikomos bendros pamaldos su evangelikų  tikinčiaisiais. Katalikų mišios laikomos kas trys mėnesiai.

Keletą kartų per dieną galima nuvykti reisiniu autobusu į aplinkines vietoves. Prieglauda suteikia galimybę nuvykti minibusu pas gydytojus arba į parduotuves.
   Prieglauda turi savo kapines. Jose paskutinio poilsio atgula vieniši weltersbachiečiai, kurie čia užbaigia savo gyvenimo kelionę.

Paruošė: Oleg Doronin ir Nijole Latužienė

 

 

 

2016 m. kovo 13 d. pamaldos buvo ypatingos ir turiniu, ir susirinkusių, ir svečių gausa. Mūsų  tikėjimo sesės Anicetos Skrodenienės (išėjusios amžinybėn 1998 metais) dukra norėjo paminėti savo mamos 100-ąjį gimtadienį ir prašė, kad paminėjimą padarytų pastorius Albertas Latužis, kuris jos mamą palydėjo ir į paskutinę kelionę.

Sesės Anicetos gimtadienis kovo 16-tą, taigi  atsirado puiki proga pasikviesti į pamaldas ne tik Ylakių baptistų bendruomenės pastorių, bet ir bendruomenės šlovinimo grupę, nes antrą mėnesio sekmadienį pas juos pamaldų nebūna. Pamaldose dalyvavo sesės Anicetos Skrodenienės artimieji, buvo prisiminti jos tikėjimo ir gyvenimo epizodai. Klausėmės pastoriaus Alberto Latužio pamokslo apie tai, kaip svarbu kiekvienam žmogui pasitikrinti savo gyvenimo prasmę, kryptį ir tikslą, kaip svarbu turėti ir norėti atstatyti santykius su Dievu.
    
Ylakių baptistų bendruomenės jaunimo šlovinimo grupė pagiedojo nemažai gražių negirdėtų giesmių ir buvo džiugu matyti, kaip jauni žmonės pradeda eiti tikėjimo keliu tarnaudami ir šlovindami Dievą. Daug  giedojome ir visi kartu.

Taip jau sutapo, kad tą dieną buvo ir pastoriaus Alberto gimtadienis, pasveikinome jį ir prašome Dievo, kad ir tolau jį stiprintų šiame tarnavime.

Po pamaldų sesės Anicetos artimieji buvo suplanavę vykti į kapines. Mes pasilikome pabendrauti su svečiais iš Ylakių prie stalo su jau tradicija tampančia sriuba ir, aišku, arbata-kava su pyragais.