Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė

2015 spalis

Sekmadienis 4 d.	Ketvirtadienis 1,8,15,22,29 d.
11:30 Pamaldos Skaitome Bibliją: Jobo 1,1„2,1-10. Ps.26. Hebr. 1,1-4, 2,5-12. Morkaus 10,2-16. VIEŠPATIES VAKARIENĖ. "Pavesk savo rūpesčius VIEŠPAČIUI ir Jis tave palaikys." Ps. 55,23.	Atverkime Bibliją: 1 d.  2 Petr. 3,1-18. 8 d.  Rom. 5,1-11. 15 d. Gal. 4,1-11. 22 d. Jono 14.1-14. 29 d. 2 Kor. 5,1-10.
Pirmadienis 5,12,19,26 d.	Penktadienis 2,9,16,23,30 d.
	18 val. Jaunimo vakarai pas Saulių Gricių. Teirautis tel. 867089676; Esat laukiami.
Antradienis 6,13,20,27 d.	Šeštadienis 3,10,17,24,31 d.
18 val. - Bažnyčios bibliotekoje Šv. Rašto studijos	Jei yra galimybė aplankyk savo artimą. Kur du trys ir aš tarpe jų. Mt 18,20 Linkime Dievo palaimos.
Trečiadienis 7,14,21,28 d.	Sekmadienis 11 d.
19:00 Maldos vakaras pas ses. Ireną Paulionienę. Adresas: Smiltelės g. 41-25; Esat laukiami.	11:30 Pamaldos Biblijoje skaitome: Jobo 23,1-9.16-17. Ps.22,2-16. Hebr. 4,12-16. Mork. 10,17-31.

 

Sekmadienis 18 d.	Sekmadienis 25 d.	Sekmadienis 1/11 d.
11:30 Pamaldos Skaitome:  Jobo 38,1-7.(34-41). Ps 104,1-9. 24, 35c. Hebr.5,1-10. Morkaus 10„35-45.	11:30 Pamaldos Skaitome: Jobo 42,1-6,10-17. Ps.34,2- 9,(20-23) Hebr.7,23-28. Morkaus 10,46-52. Aukos misijos darbui.	11:30 Pamaldos Skaitome: Rūtos 1,1-18. Ps.146. Hebr.9,11-14. Morkaus 12,28-34.

 

Išgirstos mintys:
Padėk kiekvienam, kuriam gali. Nepraleisk nė mažiausios progos padaryti gerą darbą. Ir nė pajusi, kiek daug atsiras norinčių atsilyginti tuo pačiu - padėti Tau.

Pasaulyje buvo ir yra daug dorovės mokytojų, bet tik vienas Gelbėtojas.

Giesmė

Į Dievo miestą mes kelionėn pakviesti, nedelskime ilgiau, skubėkime visi.
Atpirko Jėzus mus, atleido mums kaltes, į tikrą Tėvynę, žadėtąją žemę išgelbėtus Jis nuves.

Prieg. Kokia aušra! Kaip žėri šviesos spinduliai!
Koks džiaugsmas bus, kai Jėzų matysim tenai!
Išgelbėti vainiką nevystantį gaus,
Pulkai atpirktųjų giedos aleliuja Karaliui didžiam dangaus.

Mums kartais tenka eit lyg dykumos keliais, kaitra ir troškulys mus vargina dažnai.
Bet Viešpaties Dvasia pastiprina silpnus, todėl nebijokim kelionės pavojų, nes Vadas toks nuostabus.

Prieg.

Pasieksime, jau greit mes Tėviškę dangaus, toj grožio šalyje ramybė viešpataus,
Pamiršime tenai kelionės sunkumus. Kaip gera žinoti, kad prirengė Jėzus danguj mums tikrus namus!

Prieg.

Pasaulis fantazuoja apie pažangą, jėgą, ateitį, o Jėzaus mokiniai žino apie pabaigą, teismą ir džiaugsmo Karalystės atėjimą.    (Dietrich    Bonhoeffer)

JĖZUS KRISTUS ATEINA

„Kai jie, akių  nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangom Jėzų,  štai  prie jų  atsirado  du  vyrai  baltais  drabužiais  ir prabilo:, Vyrai  galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami  į  dangų? Tasai  Jėzus,  paimtas  nuo  jūsų  į  dangtį, sugrįš  taip  pat, kaip  esate jį matę  žengiami į dangų“ (Apd i, 10-11).

Jėzus sugrįžta! Tai yra viena iš labiausiai neatidėliotinų naujienų, kurią bažnyčia turėtų skelbti pasauliai Ji yra skubi dėl to, kad yra daug požymių, jog tai įvyks labai greitai ir dėl to, kad šiuo katastrofišku įvykiu užsibaigs Dievo pasiūlymas priimti amžinąjį gyvenimą kaip neatlygintiną dovaną.

Kai aš augau penkiasdešimtaisiais ir šešiasdešimtaisiais metais Didžiojoje Britanijoje, daugelyje miestų ir miestelių pagrindinėse gatvėse buvo gana įprasta matyti ir girdėti šiuos žodžius: „Atgailaukite, nes artinasi pasaulio pabaiga! Jėzus Kristus greitai sugris! “ Vyrai nešiodavo didelius plakatus su užrašytais žodžiais ir taip pat skelbdavo šią žinią stovėdami sankryžose ir šaukdami praeiviams. Šita žinia dabar labai retai yra matoma ar girdima gatvėse Jungtinėje Karalystėje. Įtariu, kad tokia pati situacija yra ir čia, Lietuvoje.

Antrasis Kristaus atėjimas yra fundamentali krikščioniška doktrina, minima visoje Biblijoje. Paulius mini tai kaip mūsų palaiminta vilti ir Jo šlovingą pasirodymą. Bet kodėl bažnyčiose šiandien yra taip retai apie tai pamokslaujama? Aš tikius kad prieš 2 tūkstančius metu Petras pateikė mums atsakymą j šitą klausimą: „Pirmiausia turite žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais ir kalbės: „Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai; visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžias. Mat jiems, to norintiems, lieka paslėpta, kadmio seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu. Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas. O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu yra palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai“ (2 Pt 3, 3-7).

Petras apibūdina mūsų laikų problemą: šių paskutiniųjų dienų mokymo įstaigų ir religiniai vadovai atmes suverenaus Dievo Kūrėjo idėją ir tvirtins, kad visata veikia pagal natūralius gamtos dėsnius - viskas vyksta ir toliau vyks kaip ir buvo nuo pradžios. Šie modernių laikų pašaipūnai patys save apkvailino. Jie sąmoningai pamiršo apie Nojaus tvaną. Katastrofišką tvaną, kuris sunaikino visą pasaulį ir visas gyvas būtybes, išskyrus Nojaus šeimą ir su juo buvusius gyvūnus. Bet kaip ir kodėl toks pasaulį pakeitęs įvykis galėjo būti pamirštas?

Beveik 2 tūkstančius metų visame krikščioniškame pasaulyje Nojaus tvanas buvo pripažintas kaip visų geografinių ir geologinių žemės savybių priežastis, įskaitant uolienose randamas iškasenas. Bet 19-iojo amžiaus pradžioje tapo populiari Darvino evoliucijos teorija. Pasaulis pamilo šią teoriją. Jeigu ji buvo teisinga, tai Dievas buvo nebereikalingas ir žmones galėjo daryti tai, kas jiems atrodė teisinga pagal jų pačių supratimą. Nebereikia daugiau nerimauti apie teisų ir šventą Dievą, kuriam  vieną dieną jie turėtų atsiskaityti?

Evoliucijos teorija tvirtina, kad gali paaiškinti gyvybės žemėje atsiradimą ir išsivystymą. Jos šalininkai teigia, kad tai yra visiškai natūralus procesas, kuris vyko milijonus metų. Tokiu būdu ji visiškai prieštarauja Biblijos pasakojimui apie tai, kad visagalis antgamtiškas Dievas sukūrė pasaulį per 6 dienas, ir neigia vėliau įvykusj pasaulinį tvaną.  Evoliucionistai sako, kad uolienų sluoksniai ir juose randamos suakmenėjusios iškasenos nėra pasaulinio tvano įrodymas, bet laipsniško evoliucijos proceso įrodymas.

Krikščionių vadovai iš pradžių priešinosi šiai ateistinei teorijai, bet besibaigiant 20-tajam amžiui, tikėdami, kad “mokslas” įrodė šią teoriją, dauguma bažnyčių vadovų kapituliavo. Evoliucijos teorija dabar yra dėstoma kaip faktas daugumoje mokyklų ir universitetų visame pasaulyje. Daugumoje mokymo įstaigų yra draudžiama dėstyti Biblinį įsikūrimą.

Dauguma geologų yra ištikimi uniformizmo principui: jėgos, keičiančios žemę, visos jos istorijos bėgyje buvo vienodo pobūdžio ir intensyvumo. Jokių pasaulinių nelaimių,  jokio dieviško įsikišimo ir jokio pasaulinio tvano nebuvo. Priimdama žmonių spėliones apie žemės ankstyvąją istoriją ir atmesdama Dievo apreiškimą apie ją, mūsų pasaulietinė humanistinė visuomenė išpildė Petro pranašystę apie paskutiniąsias dienas. Viskas vyksta kaip ir vyko visada, o Dievas yra miręs!

Jeigu jūs, kaip ir aš, stebitės, kaip gali protingi žmonės tikėti kvailomis spėlionėmis ir teorija, kurią paneigia visi įrodyti gamtos dėsniai, paskaitykite šią citatą: „Kai kalbame apie gyvybės atsiradimą šioje žemėje, yra tik dvi galimybės: sukūrimas arba savaiminis atsiradimas. Trečio būdo nėra. Savaiminis atsiradimas buvo paneigtas prieš 100 metų, bet tada mums lieka tiktai viena kita išvada: antgamtiškas sukūrimas. Mes negalime su tuo sutikti filosofiniu pagrindų, todėl mes nusprendžiame tikėti tuo, kas neįmanoma: kad gyvybė atsitiktinai atsirado savaime“. (George Wald, mokslininkas, Nobelio premijos laureatas).

Mokslininkai evoliucionistai pripažįsta, kad jie žino, jog gyvybės išsivystymas iš nieko yra tuo, kas neįmanoma. Ir tai vadinama Mokslu! Paulius labai tiksliai apibūdina laiške Romiečiams: „Girdamiesi esą išmintingi, tapo kvaili“ (1, 22).

Tie, kurie yra linkę priimti, kad evoliucija yra tiesa ir kad šį procesą Dievas panaudojo sukurti mus, turi suprasti, kad evoliucijos teorijai nereikalingi pagalbininkai. Tai yra teorija, kuri paaiškina kaip atsirado visos gyvos būtybės ir kuriai nereikia pagalbininko, tokio kaip antgamtiška  Dievas, kad ji būtų efektyvi. Todėl, kai krikščionys  priima evoliucijos teoriją  kaip tiesą, jie laibiau tiki mokslininkų ateistų teiginiais,  negu Dievo Žodžiu.  To pasekmėje daugelis jaunuolių nustoja lankyti bažnyčią, kai tik jie yra jau pakankamai suaugę ir gali patys apsispręsti. Jie tiki, kad mokslas pateikia atsakymus j visus klausimus, Dievas yra nereikalingas, tai ko vaikščioti j bažnyčią?

Jeigu Dievas būtų panaudojęs evoliucijos procesą žmonijai sukurti, tai būtų reiškę, kad mirtis, irimas ir ligos būtų buvę pasaulyje milijonus metų prieš Adomą ir Ievą. Bet Biblija aiškiai teigia, kad mirtis Įėjo j pasaulį kai Adomas nusidėjo, o ne prieš tai (Romiečiams 5, 12).

Yra daugybė svarių moksliškų įrodymų, patvirtinančių Biblijoje aprašytą sukūrimo istoriją, ir ta informacija yra plačiai prieinama. Bet dabar norėčiau pateikti dvi labai rimtas priežastis, kodėl galima tikėti, kad Nojaus tvanas įvyko. Pirmiausią pats Jėzus patvirtino tai Mato Evangelijos 24 sk. 37-39 eilutėse ir Luko Evangelijos 17 sk. 26-27 eil. Jėzus patvirtino Tvano istoriškumą ir jo pasaulinį pobūdį ir netgi pateikė jį kaip Jo apsireiškimo ženklą. Ir kuo tikėti laibiau negu tuo, kuris yra mūsų Laivas!

Antra priežastis,  kuri patvirtiną, kad tvanas buvo pasaulinis, yra Dievo pažadas daugiau niekada nebeužtvindyti pasaulio: „Aš darau sava sandora su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės" (Pradžios 9, 11). Taip pat skaitykite Pradžios 8, 21 ir 9, 15 bei Izaijo 54,9. Kiekvienais metais įvyksta daug potvynių. Tad, jeigu Nojaus tvanas būtų buvęs tik vietinis ar regioninis potvynis, tai tada Dievas daug kartų sulaužė savo pažadą daugiau niekada neatsiųsti  tokio paties tvano.

Laiško Žydams 11 skyriuje mes randame tikėjimo didvyrių sąrašą. Kiekvienas žmogus yra paminėtas dėl jo absoliutaus tikėjimo, kuris buvo pademonstruotas pasitikint tiktai Dievo žodžiu, niekam nepatvirtinus, kad jie elgėsi išmintingai. Lengva suprasti, kodėl Nojus yra tame didvyrių sąraše. Jo laikais žmonės tikriausiai stebėjosi ir žiūrėjo paniekinamai, kol Nojus maždaug 100 metų statė didžiulį laivą, daug mylių nuo jūros, kad apsisaugoti nuo to, ko niekas iki tol nebuvo patyręs. Bet Nojus tikėjo Dievu. Jis visiškai tikėjo Dievo žodžiu. Jis ne  tik savo protu tikėjo apie Dievą, bet jis visa širdimi pasitikėjo Dievu ir visiškai pakluso Jam.

Jau 2 tūkstančius metų bažnyčia demonstruoja gyvą tikėjimą, paklusdama Dievui ir skelbdama Jo gerąją naujieną, kad „Dievas  taip  pamilo  pasaulį,  jog atidavė savo  viengimį    Sūnų, kad  kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Bet tiktai gerosios naujienos girdėjimas nieko neišgelbės, lygiai taip pat kaip girdėjimas Nojaus žodžių, kad laivas buvo Dievo išgelbėjimo priemonė, nieko neišgelbėjo tada, nebent jie būtų patikėję save laivui kaip Nojus.

Dabar Jėzus yra Dievo išgelbėjimo priemonė - Laivas, kurį Dievas parūpino mums kad ištiktume gyvi, kai pasaulio pabaigoje Petro pranašystė išsipildys ir „dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sutirps karštyje, ir žemė su sava kūrimas sudegs“ (2 Pt 3, 10). Tiktai tie, kurių tikėjimas veda j veiksmą ir kurie patikėjo save Jėzui, bus išgelbėti. Mes galime būti tikri, kad daug žmonių juokėsi iš Nojaus, kad jis statė laivą, kad išvengtų kažko, apie ką jie niekada nebuvo girdėję. Taip pat galime būti tikri, kad jie nebesijuokė, kai praėjus labai ilgam laikui prasidėjo išpranašautas tvanas ir Dievas užtrenkė laivo duris - tada jau buvo per vėlu. Patyčios baigėsi, tikriausiai prasidėjo klyksmas iš baimės!  Lygiai taip pat bus, kai Jėzus sugrįš ir Dievas užtrenks duris į  siūlomą amžintąjį  gyvenimą.

Atrodo, kad Dievas ilgai delsia, bet Jis yra kantrus ir laikosi savo pažadų! „Viešpats negaišta  ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet  kantriai elgiasi su  jumis , nenorėdamas, kad  kuris  pražūtų, bet kad visi atsiverstu“ (2 Pt 3, 9). Jėzus greitai sugrįš, bet iki to laiko Jis duoda laiko visiems atsiversti.

Nesenai aš sutikau keletą žmonių, kurie kažkokį laiko tarpą galvojo,  jog buvo tikintys, bet dabar atrodo yra praradę savo tikėjimą. Todėl aš noriu pabrėžti, kad neužtenka tiktai būti įtikintam, jog krikščionybė yra tikriausiai tiesa. Tai yra tiktai pirmas žingsnis. Išgelbstintis tikėjimas reiškia, kad mes turime tikėti visa širdimi ir lūpomis išpažinti,  kad Jėzus yra Viešpats (Rom 10,10).  Jėzus greitai sugrįš. .Jeigu jūs jau esate visiškai Įsitikinę kas Jėzus yra, tai pasirūpinkite, kad turėtumėte vietą Laive - nestovėkite ant krašto, šokite vidun, demonstruokite savo tikėjimą ir nuolatos skelbkite kitiems gerąją naujieną apie Jėzų! Tas, kuris šitai liudija, sako:"Taip, aš veikiai ateinu! Amen, Ateik, Viešpatie Jėzau!‘‘ (Apr 22,20).

Peter Crook, 2015 m, liepos 26 d.

Paruošė: Algimantas Baranauskas