Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė

2014 liepa

Asmeniškas liudijimas.

Seilos Rei Carlz liudijimas išspausdintas laikraštyje: „Vakarų ekspresas" 2014 m. gegužės mėn. 31d. pokalbyje su korespondentu Albertu Barausku.

,,Buvau praradusi viską. Daugiau nei dvidešimt metų vartojau narkotikus, valstybė iš manęs atėmė mano penkis vaikus, sužlugdžiau dainininkės karjerą, galiausiai buvau nuteista, patekau į kalėjimą. Buvau priėjusi gyvenimo galą ir pasiruošusi mirti. Nėra nieko baisesnio, nei būti uždarytam. Atrodė, kad visas pasaulis yra nusistatęs prieš tave.

Dvasinis nušvitimas, pabudimas įvyko naktį, kai dar buvau kalėjime. Apie 3 valandą nakties iškritau iš lovos ir tėškiausi ant žemės. Tąkart gulėdama ant kameros grindų, tarp keturių uždarų sienų supratau, kad būdama tuo, kas esu, išeities iš susidariusios situacijos, beverčio gyvenimo neturėsiu. Tad mintyse ėmiau šauktis Dievo, su ašaromis maldaudama jo pasirodyti bei pasakyti, kodėl dar verta gyventi, o jei nebeverta - nužudyti mane. Juolab kad buvau pridariusi pakankamai daug blogų dalykų, jog nusipelnyčiau mirties.

Jis tai padarė, prakalbo su manim, o Dievo buvimą šalia pajutau visu savo kūnu. Jis pasakė: ,,Šeila, atiduok man savo gyvenimą ir aš tau jį grąžinsiu daug kartų geresnį, tokį, kokio tu net įsivaizduoti negali. Aš jam paklusau ir nuo tos dienos mano gyvenimas pradėjo keistis, gerėti, kilti į viršų.

Dievas man parodė gyvenimo prasmę, suteikė viziją- keliauti po pasaulį dainuojant ir pasakojant savo istoriją. Tikrai tikiu, kad kažkas, pakliuvęs į panašią aklavietę, susimąstys bei pabandys atrasti dvasinį ryšį su Dievu bei pakeis savo gyvenimą. Patikėkit, ano mano gyvenimo būta tokio baisaus, jog į jį niekada daugiau nenorėčiau grįžti.

Svarbiausia norėti išsigelbėti. Praradus gyvenimo prasmę, išklydus iš teisingo kelio, pirmiausiai turi suvokti, įtikėti, kad yra kažkas galingesnis bei daug stipresnis už tave, galintis nukreipti tinkama linkme.
   Mano nuomone, pati didžiausia dovana, kurią kiekvienas sau galime padovanoti-atrasti Dievą savyje. Tai pats didžiausias man nutikęs dalykas. Buvau pasiklydusi tol, kol su Dievu neužmezgiau gilių dvasinių ryšių. Mano giliu įsitikinimu, Dievas, Jėzus Kristus yra vienintelis teisingas gyvenimo kelias Tiesa, tikiu tuo, kad į kiekvieno širdį Dievas ateina skirtingai.

Vidinio dvasinio augimo metas man vis dar tęsiasi. Juk kiekviena nauja diena - tai nauja galimybė augti bei tobulėti, vis labiau tolti nuo blogos praeities. Tikiu, kad tobulėti nustojame tik palikę šį pasaulį., tad vis meldžiuosi, kad ta diena man išauštu tik po daugelio metų.
Džiaugiuosi, kad turiu man dovanotą galimybę keliauti po pasaulį bei pasakoti apie Dievo skleidžiamą meilę ir viltį, dalintis ja su kitais.

Šiandien turiu ir mylimą nuostabų vyrą, kurį, tikiu, man taip pat padovanojo Dievas.
Vaikus pamačiau tik po 12 metų Tai buvo nuostabu Visi iki vieno - nuo teisėjo, vaikų teisių pareigūnų ar artimųjų - man vis sakė, kad aš daugiau niekada nepamatysiu savo vaikų. Tačiau Dievas man pasakė, kad pasikeitusi, nauja Šeila bus tokia gera mama, jog nė vienas žmogus pasaulyje nebebus pajėgus vėl atskirti ją nuo vaikų. Taip reikėjo laiko, kol mes vienas kitą vėl pažinome, bet šiandien santykiai su jais nuostabūs".

P.S. Ji atvyko iš JAV dalyvauti Klaipėdos pilies džiazo festivalyje. Jos gyvenimo liudijimas pamokantis, Dievas ištiesia ranką ir beviltiškoje padėtyje esančiam žmogui. Tikiu, kad šis liūdimas privers ne vieną susimąstyti. Pagalba ateina iš Dievo bet ir tavo noras ir valia turi dalyvauti.

 Paruošė: Algimantas Baranauskas