Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė

2016 m.  lapkritis

Sekmadienis 6 d.	Ketvirtadienis 3,10,17,24 d.
11:30 Pamaldos Skaitome Bibliją: Agėjo 1,15b-2,9. Ps. 145,1-5, 17-21 arba Ps.98. 2 Tes.3,1-13. Luko 21,5-19. VIEŠPATIES VAKARIENĖ. "Pavesk savo rūpesčius VIEŠPAČIUI ir Jis tave palaikys." Ps. 55,23.	Atverkime Bibliją: 03 d. Titui 3,1-7. 10 d. Hebr. 2,1-4. 17 d. 2 Kor. 13,11-21. 24 d. Mato 16,13-20.
Pirmadienis 7,14,21,28 d.	Penktadienis 4,11,18,25 d.
Antradienis 1,8,15,22,29 d.	Šeštadienis 5,12,19,26 d.
Kiekvieną antradienį nuo 19 val. iki 21 val. Maldos valandėlė. Kur bebūtume, namuose, darbe ar kelionėje skirkime kelias minutes maldai, už mūsų bažnyčios brolius, seseris ir ligonis prašančius užtarimo. 18:00 val. Bažnyčios bibliotekoje Šv.Rašto studijos.	Jei yra galimybė aplankyk savo artimą. Kur du trys ir aš tarpe jų. Mt 18,20 Linkime Dievo palaimos.
Trečiadienis 2,9,16,23,30 d.	Sekmadienis 13 d.
19:00 Maldos vakaras pas ses. Ireną Paulionienę. Adresas: Smiltelės g. 41-25; Esat laukiami.	11:30 Pamaldos Biblijoje skaitome: Izaijo 65, 17-25. Izaijo 12. 2 Tes 3,6-13. Luko 21,5-19.

 

Sekmadienis 20 d.	Sekmadienis 27 d.	Sekmadienis 4/12 d.
11:30 Pamaldos Skaitome: Jeremijo 23,1-6. Luko 1,68-75. Kol.1,11-20. Luko 23,33-43.	11:30 Pamaldos Skaitome: Izaijo 2,1-15. Ps. 122 Rom. 13,11-14, Mato 24,36-44. Aukos misijos darbui.	11:30 Pamaldos Skaitome: Habakuko 1,1-4. 2,1-4. Ps,119, 137-144. 2 Tes. 1,1-4. 11-12. Luko 19,1-10.

  
Išgirstos mintys: Padėk kiekvienam, kuriam gali. Nepraleisk nė mažiausios progos padaryti gerą darbą. Ir nepajusi, kiek daug atsiras norinčių atsilyginti tuo pačiu - padėti Tau.

PETERIO LIUDIJIMAS

Aš buvau labai privilegijuotas, kad užaugau krikščioniškuose namuose - mano mama ir tėtis buvo tikintys. Aš ir mano brolis buvome vedami į bažnyčią kiekvieną savaitę. Namuose mes dažnai aptarinėdavome Bibliją. Kai man buvo apie 12 metų, mano mamos mama sunkiai susirgo ir mes nustojome lankyti bažnyčią, nes vietoj to kiekvieną savaitgalį mano mama vesdavosi mane ir mano brolį aplankyti močiutės. Dėl tos priežasties mes keletą metų nebelankėme bažnyčios reguliariai.

Savo paauglystės metais ir net peržengęs 20-tuosius metus nelankiau jokios bažnyčios, bet aš niekada nebuvau praradęs savo tikėjimo Dievu. Aš tai priskiriu tam faktui, kad ta bažnyčia, kurią lankiau būdamas vaikas, mokė biblinio sukūrimo ir pateikė įrodymus, kurie visiškai paneigė evoliucijos teoriją. Būtent evoliucijos teorija buvo priežastis to, kad vis daugiau ir daugiau žmonių Jungtinėje Karalystėje tuo metu pametė savo tikėjimą Dievu. Ta bažnyčia taip pat labai daug mokė apie Biblijos pranašystes ir man tai buvo labai įdomu. Tos dvi tiesos - antgamtinis Dievo sukūrimas ir nuostabus Biblijos pranašysčių tikslumas - davė man tvirtą pagrindą išlaikyti mano pastovų tikėjimą Biblija. Prisimenu, kad aš dažnai ir ilgai diskutuodavau apie Dievą ir krikščionybę su daugeliu iš savo netikinčių draugų darbe. Taigi, nors aš ir nelankiau bažnyčios būdamas paauglys ir peržengęs 20-tuosius, dvasinis pagrindas buvo padėtas anksčiau. Tai patvirtina Biblijos tiesą: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo“ (Patarlių 22,6).

Aš vedžiau būdamas dvidešimties ir neužilgo mes susilaukėme vaikų. Mes su žmona nusprendėme, kad būtų teisinga išmokyti juos krikščionybės pagrindų, todėl pradėjome lankyti vietinę baptistų bažnyčią. Tai buvo septintojo dešimtmečio pradžioje ir tuo metu aš laikiau save krikščioniu.

Bet 1975 metų rudenį Džonas Blanchard’as, plačiai žinomas evangelistas, atvyko į mūsų bažnyčią pravesti keleto evangelistinių pamaldų. Vienų pamaldų metu jis pamokslavo iš Jono Evangelijos pirmo skyriaus 1-13 eilučių. Aš tikriausiai jau buvau girdėjęs Evangeliją, nes mūsų bažnyčios pastorius Derekas Hills buvo puikus pamokslininkas, bet kai Džonas Blanchard’as pamokslavo, galiu atvirai pasakyti, jaučiausi taip, lyg šviesa būtų užsidegusi mano galvoje.

Pamokslaudamas iš Jono Evangelijos pirmo skyriaus 1-13 eilučių Džonas Blanchard’as paaiškino, kad niekas negali nieko padaryti tam, kad gimtų iš naujo ir taptų Dievo vaiku ir amžinosios Dievo šeimos nariu. Kaip aiškiai rašoma 13-toje eilutėje, mes netampame krikščionimis, gimdami krikščioniškoje šeimoje ar būdami tam tikros tautos atstovais ir negalime tapti krikščionimis, apsisprendę gyventi krikščionišką gyvenimo būdą arba teigdami, kad viskas gerai, kadangi mūsų sutuoktinis yra krikščionis. Mes negalime nieko padaryti tam, kad susitaikytume su Dievu, kadangi Dievo standartas šeimos narystei yra šimtaprocentinis tobulumas - kiekvieną mūsų gyvenimo dieną! Bet tada Džonas Blanchard’as pasidalino Gerąja Naujiena, kad Dievas per savo Sūnų Jėzų Kristų atvėrė kelią kiekvienam iš mūsų būti priimtam j Jo amžinąją šeimą. Įėjimo mokestis buvo Kristaus sumokėtas už kiekvieną iš mūsų ir viskas, ką mums reikia padaryti, yra tikėti į Jėzų Kristų ne tik savo galvose, bet ir širdyse, ir tokiu būdu mes galime gauti sau tą nemokamą dovaną - narystę šeimoje. Jeigu tai padarysime, tai tada turime teisę, ne tik galimybę, bet teisę tapti Dievo vaikais.

Aš taip susijaudinau supratęs Evangelijos žinią, kad buvau kaip Paulius kelyje į Damaską: aš pamačiau šviesą! Supratau, kad man nereikia stengtis tapti krikščioniu. Mums tai buvo pasiūlyta ant padėklo! Aš taip norėjau, kad ir mano draugai išgirstų šią naujieną, kad po pamaldų priėjau prie Dereko paklausti, kada mano draugai galėtų ateiti paklausyti Džono Blanchard’o. Derekas pasakė: “Pamiršk savo draugus dabar, Peteri. O kaipgi tu - koks bus tavo atsakymas į šią gerąją naujieną?”

Jo atsakymas privertė mane susimąstyti, nes aš supratau, kad jeigu priimsiu šią nemokamą dovaną, tai reiškia, kad man reikės pakeisti savo gyvenimo būdą. Ar buvau tam pasiruošęs? O gal man atidėti sprendimą vėlesniam laikui? Tada Derekas, lyg perskaitęs mano mintis, pasakė: „Leisk papasakoti tau istoriją. Šėtonas davė užduotį trims demonams sustabdyti žmogų nuo apsisprendimo patikėti savo gyvenimą Jėzui. Vienas demonas sako: „Pasakysim jam, kad nėra jokio dangaus“. Bet kiti du atsakė, kad žmogus skaito Bibliją ir tiki, kad yra dangus. Tada kitas demonas sako: „Pasakysim jam, kad nėra jokio pragaro“. Bet kiti du suniekino jį, kad Jėzus Biblijoje daugiau kalba apie pragarą, negu apie dangų. Jie dar pamąstė ir tada trečiasis demonas sako: „Sugalvojau. Pasakysim jam, kad nėra ko skubėti“.

„Pasakysim jam, kad nėra ko skubėti", - tai mane įtikino. Šėtonas nori, kad mes atidėtume savo sprendimą, kol tampa per vėlu. Nuėjau su Dereku į jo namus ir meldžiausi atgailos malda. Koks nuostabus pasikeitimas įvyko! Išvykau namo lyg ant sparnų. Pats nuostabiausias dalykas man buvo tas, kad, nors nieko nebuvo pasakyta apie amžinybę, kai tik aš pasimeldžiau ta malda, iš karto žinojau, kad gyvensiu amžinai. Buvau visiškai užtikrintas, kad gyvensiu amžinai su Dievu. Tas įsitikinimas niekada nesusilpnėjo.

Norėčiau jūsų paklausti: ar jūs esate įsitikinę, kad po mirties gyvensite danguje su Dievu? Mes galime tai žinoti, nes Biblija buvo parašyta tam, kad žinotumėm turį amžinąjį gyvenimą (1 Jono 5,13). Norėčiau, kad suprastumėte, jog nėra kito būdo patekti į dangų, tiktai tikėti ir priimti pačiam. Jūsų tėvai negali to padaryti už jus, jūsų narystė bažnyčioje to nepadarys, tai yra asmeniška! Ar jūs priėmėte Dievo siūlomą dovaną?

Peter Crook
2016 m. liepos 31 d.

 

Paruošė: Algimantas Baranauskas