Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė

2016 m.  liepa

Sekmadienis 3 d.	Ketvirtadienis 7,14,21,28 d.
11:30 Pamaldos Skaitome Bibliją : 2 Karalių 5,1-14. Ps.30. Gal.6,1-6, ( 7-16). Luko 9,51-62. VIEŠPATIES VAKARIENĖ. "Pavesk savo rūpesčius VIEŠPAČIUI ir Jis tave palaikys." Ps. 55,23.	Atverkime Bibliją: 07 d. 1 Petr. 1,3-12. 14 d. 2 Kor. 5,11-21. 21 d. 1 Jono 5,1-12. 28 d. Fil. 3,1-21.
Pirmadienis 4,11,18,25 d.	Penktadienis 1,8,15,22,29 d.
Bažnyčios bibliotekoje Šv. Rašto studijos. Laukiame jūsų 18 val.	18 val. Jaunimo vakarai pas Saulių Gricių. Teirautis tel. 867089676; Esat laukiami.
Antradienis 5,12,19,26 d.	Šeštadienis 2,9,16,23,30 d.
Kiekvieną antradienį nuo 19 val. Iki 21 val. Maldos valandėlė. Kur bebūtume, namuose, darbe ar kelionėje skirkime kelias minutes maldai, už mūsų bažnyčios brolius, seseris ir ligonis prašančius užtarimo.	Jei yra galimybė aplankyk savo artimą. Kur du trys ir aš tarpe jų. Mt 18,20 Linkime Dievo palaimos.
Trečiadienis 6,13,20,27 d.	Sekmadienis 10 d.
19:00 Maldos vakaras pas ses. Ireną Paulionienę. Adresas: Smiltelės g. 41-25; Esat laukiami.	11:30 Pamaldos Biblijoje skaitome: Amoso 7,7-17. Ps. 82. Kol. 1,1-14. Luko 10,25-37.

 

Sekmadienis 17 d.	Sekmadienis 24 d.	Sekmadienis 31 d.
11:30 Pamaldos Skaitome: Amoso 8,1-12. Ps.52. Kol.1,15-28. Luko 10,38- 42.	11:30 Pamaldos Skaitome: Ozėjo 1,2-10. Ps. 85 Kol. 2,6-15. ( 16-19 ). Luko 11,1-13. Aukos misijos darbui.	11:30 Pamaldos Skaitome: Ozėjo 11, 1-11. Ps.107,1-9, 43. Kol.3,1-11. Luko 12,13-21.

  

Išgirstos mintys: Bažnyčia—tai ne pastatas—tai žmonės, kurie išpažįsta ir myli Jėzų Kristų, bei priklauso Jo šeimai.

Išgelbsintis tikėjimas

„Norėčiau turėti tavo tikėjimą!“ Esu tikras, kad esate girdėję kažką panašaus. Bet ką gi tai reiškia? Šiandien noriu pakalbėti apie pagrindini krikščionišką principą - išgelbstintį tikėjimą.

Laiško Hebrajams 11 skyrius yra geriausiai apibūdinantis tikėjimą visoje Biblijoje. Teologai nežino, kas parašė šį laišką bet jo autorius pateikia puikų tikėjimo apibūdinimą: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome".

Kiekvieną dieną mes demonstruojame tikėjimą - tikėjimą daiktais, kuriuos perkame ar paslaugomis, kuriomis naudojamės. Tai gali būti koks nors medicininis produktas, kaip vaisiai nuo nevirškinimo, arba koks nors asmuo, kaip dantistas, kuris deda implantus. Mes pasitikime tuo produktu arba tuo asmeniu, kad jie galės įvykdyti pažadą patenkinti mūsų poreikį. Mūsų tikėjimas pažadėtuoju produkto ar paslaugos efektu yra dažnai paremtas patirtimi ir mes demonstruojame tikėjimą kai naudojamės tuo produktu ar paslauga.

Kai kalbame apie krikščionių išgelbstintį tikėjimą - tai yra beveik tas pats, beveik, bet ne visiškai. Laiško Hebrajams autorius sako, kad išgelbstintis tikėjimas yra - būti tikram dėl to, ko mes tikimės. Mes, krikščionys, tikimės gyventi amžinai su Dievu danguje, kai mūsų gyvenimas žemėje pasibaigs. Šitą pažadą mes gauname iš Dievo arba tiksliau - iš Dievo Žodžio. Taigi krikščioniui išgelbstintis tikėjimas yra paprasčiausiai tikėjimas Dievu, Tai yra pasitikėjimas Dievo Žodžiu ir tikėjimas, kad tai, ką Jis prižadėjo, Jis gali įvykdyti ir įvykdys. Bet ne mūsų tikėjimo stiprumas išpildo tą pažadą. Tai yra stiprumas to objekto, kuriuo mes tikime ir pasitikime. Pavyzdžiui, mes galime tikėti, kad parašiutas saugiai nuleis mus iš lėktuvo ant žemės, bet jeigu parašiutas yra skylėtas, tai koks bebūtų stiprus mūsų tikėjimas, jis mums nepadės. Taigi, kaip matote, nėra jokios naudos turėti kažkokį abstraktų tikėjimą. Tai yra mūsų tikėjimo objektas, o ne vien mūsų tikėjimas, kuris gelbsti.

Yra dar vienas panašumas tarp išgelbstinčio tikėjimo ir kasdienio tikėjimo - tai garantija. Gaminiai ir paslaugos dažnai yra pateikiami su garantija, bet garantija yra nieko verta, jeigu asmuo ar bendrovė, kurie ją suteikia, negali jos įvykdyti, kai jums prireikia ja pasinaudoti. Kalbant apie išgelbstintį tikėjimą yra tik vienas asmuo, kuris gali garantuoti, kad amžinojo gyvenimo pažadas bus įvykdytas, ir tai yra Jėzus Kristus. Jis įrodė, kad turi ir galią, ir išteklius užtikrinti Jo duotą garantiją prisikeldamas iš numirusių. Kaip rašo Laiške hebrajams 12,2 jo autorius rašo, jog Jėzus yra mūsų tikėjimo pradininkas ir ištobulintojas.

Iš kitos pusės, Jėzus pateikia mums išbandymą Anglų kalboje mes turime išsireiškimą - aklas tikėjimas. Taip mes išsireiškiame, kad mes pasitikime kažkuo, ko neįmanoma matyli arba tikrai pažinoti, išgelbstintis tikėjimas yra būtent tai. Hbr 11,1 rašoma apie tikrovę, kurios nematome. Kai kalbame apie išgelbstintį tikėjimą mes nematome mūsų tikėjimo objekto. Jeigu galėtume matyti Jėzų, tai mums nereikėtų demonstruoti tikėjimo. Taigi čia ir patiriame išbandymą ir tai yra sąmoningas išbandymas, nes be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui (Hbr 11,6). Mes negalime matyti Jėzaus, tačiau nepaisant to privalome pasitikėti Juo, kad būtume išgelbėti. Toks tikėjimas patinka Dievui. Jėzus pats sakė, kad „palaiminti tie, kurie tiki nematę“ (Jn 20,29).

Visi tikėjimo herojai šiame Laiško Hebrajams skyriuje yra „aklo tikėjimo" pavyzdžiai. Nė vienas iš jų neturėjo įrodymų, kad Dievas išgelbės juos jų konkrečioje situacijoje, bet jie vistiek tikėjo Dievo žodžiu. Jie elgėsi pagal „aklą" tikėjimą žinodami, kad kokios bebūtų jų pasitikėjimo Dievo žodžiu pasekmės - ar jie bus atiduoti liūtams suėsti, ar įmesti į ugnį, ar kas nors kita, - juos laikė amžinosios rankos ir Dievo pažadas, kad niekas, absoliučiai niekas negalės jų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

Nors išgelbstintis tikėjimas nėra paremtas empiriniais įrodymais, tai nėra tik geri norai, Jis yra paremtas Dievo Žodžiu - Dievo pažadu, To turėtų mums užtekti, tačiau nėra neišmintinga paklausti, kodėl gi mes turėtume pasitikėti Dievo Žodžiu? Vienas atsakymas būtų toks: "kadangi Jis yra Dievas, ir Dievas ne žmogus, kad meluotų" (Skaičių 23,19), Bet iš kur mums žinoti, kad galima pasitikėti Biblija? Tai yra tokia plati tema, kad reikėtų ištisos serijos pamokslų, norint ją tinkamai išnagrinėti. Šiandien tam neturime laiko, bet aš norėčiau pasidalinti vienu dalyku, kuris sustiprins jūsų tikėjimą, jeigu jūs jau esate padarę tą žingsnį, arba padrąsins jus, jeigu tebesvarstote, ar žengti tą žingsnį.

11 skyriaus 3-ioje eilutėje skaitome, kad visata, žemė ir viskas joje buvo sutverta Dievo žodžiu iš absoliučiai nieko. Turbūt sunku tuo patikėti, kadangi tai neatitinka to, ką sako šių dienų mokslas. Mokslas turi autoritetą ir yra užsitarnavęs mūsų pagarbą, kadangi mokslo dėka turime efektingus ligų gydymo būdus, taip pat nesuskaičiuojamus technologinius stebuklus. Bet visi gydymo būdai ir atradimai yra praktinio arba empirinio mokslo rezultatas, t. y. mokslo, kur išradimai ar procesai gali būti išbandyti ir patikrinti. Ir čia slypi problema: kadangi mokslas plačiąja prasme įgijo autoritetą kuris kyla iš praktiškai įrodytų mokslinių atradimų, žmonės yra linkę tikėti „moksliniais" teiginiais, netgi jei mokslas pateikia teiginius ir prielaidas apie tokius dalykus, kurių negalima įrodyti ar išbandyti. Tokius dalykus, kaip visatos arba gyvybės žemėje atsiradimas. Teiginių apie tokius dalykus neįmanoma patikrinti ir geriausiu atveju apie tai galima daryti tiktai prielaidas. Tokie spekuliaciniai teiginiai nėra tikrasis mokslas, tai yra  scientizmas - nepagrįstas tikėjimas mokslo autoritetu.    

Scientizmo pasekmės gali būti matomos tame, kad kai kurios bažnyčios vos gyvuoja ir kad daugelis jaunų krikščionių pameta savo tikėjimą. Melagingi scientizmo teiginiai skatina žmones ignoruoti Bibliją. Bet leiskite man sustiprinti jūsų pasitikėjimą šia nuostabia knyga. Daug knygų buvo parašyta, kuriose svarstomas Dievo egzistavimo klausimas, bet nė vienoje knygoje ar knygų rinkinyje nerasime tokio galutinio, dogmatinio ir tariamai paprasto teiginio, kaip pirmoji Biblijos eilutė. „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę." Biblija neatsiprašinėja už netikinčiųjų įžeidimą ir taip pat nesiekia įrodyti Dievo buvimo. Ji sako, kad Dievas egzistuoja ir tuo klausimu nėra jokių debatų. Bet toje pirmojoje tariamai paprastoje eilutėje pradedame atrasti neišsemiamus Dievo Žodžio turtus.

19-ojo amžiaus pabaigoje, po daugelį metų trukusių intensyvių tyrimų Herbertas Spenseris, įžymus Britų mokslininkas, kuris nebuvo tikintis, nustatė, kad viskas, kas egzistuoja, priklauso vienai iš tiktai penkių kategorijų. Šitas atradimas buvo pripažintas kaip labai svarbus laimėjimas tame, kaip žmonės supranta fizinį pasaulį. Šios penkios kategorijos yra: Laikas, Jėga, Veiksmas, Erdvė ir Materija. Ir šita eilės tvarka!

Pasižiūrėkime į Pradžios knygos pirmąją eilutę, turėdami omenyje tą vadinamąjį šiuolaikinį atradimą:

Laikas	Jėga	Veiksmas	Erdvė	Materija
Pradžioje	Dievas	sutvėrė	dangų	ir žemę

Tik pagalvokite apie tai: maždaug 3500 metų prieš tai, kai Herbertas Spenceris padarė savo didįjį atradimą, jis jau buvo pirmojoje Biblijos eilutėje! Biblijoje nerasime nė vieno žodžio ar sakinio, išreiškiančio abejonę Biblijos kilme ar jos absoliučiu patikimumu. Priešingai, joje tai yra nuolatos patvirtinama. Biblija nėra mokslinis vadovėlis, bet tos vietos, kuriose kalbama apie mokslinius dalykus, neprieštarauja tikrojo mokslo atradimams. Todėl čia jūs nerasite nesąmoningų spėliojimų, randamų kai kuriose Rytų religijose, kad žemė laikosi ant vėžlių ar dramblių nugarų. Taip pat Biblija nesako, kad žemė yra plokščia arba kad ji yra visatos centras Tai buvo žmonių kvailos idėjos, bet ne Dievo apreiškimas. Pasižiūrėkime į tokias paprastas, bet Įžvalgias Biblijos eilutes: „[Dievas] sėdi virš žemės skliauto..." (Izaijo 40,22); arba „[Dievas] ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko". (Jobo 26,7). O kaip dėl Pradžios 3,19, jeigu jūs ieškote mokslinio tikslumo: „Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi" - tai yra labai tikslus apibūdinimas! Ne, Biblija nėra paprasta knyga - ji iš tiesų yra Dievo Žodis, Kūrėjo Vadovas.

Bet grįžkime prie išgelbstinčio tikėjimo temos. Mes nesame išgelbėti tikėjimu į parašytąjį žodį, bet tikėjimu į Jėzų, gyvąjį Žodį. kuris yra Biblijos šerdis Prieš 2000 metų tam tikroje istorinėje vietoje Dievas faktiškai ir fiziškai užantspaudavo amžinojo gyvenimo pažadą savo Sūnaus krauju. Prisiimdamas mūsų nuodėmes ant kryžiaus, Jėzus panaikino prakeikimą nuodėmės, kuri atskiria mus nuo Dievo Tėvo, ir siūlo amžinąjį gyvenimą visiems, kurie apsispręs pasitikėti Juo.

19-tojo amžiaus pabaigoje Džonas Ryle, labai pamaldus žmogus, buvo Liverpulio vyskupas. Skelbdamas žmonėms didįjį Dievo amžinojo gyvenimo pažadą jis sakė: "Tai nėra tikras gerumas nekalbėti apie Viešpaties baisumus; mums visiems yra gerai būti mokomiems, kad yra įmanoma pražūti amžinai, ir kad visi neatsivertą žmonės kaba ant prarajos krašto.” Galbūt, griežti žodžiai, bet labai teisingi!

Tam, kad jūs ir aš būtume išgelbėti iš tos prarajos ir praleistume amžinybę su Dievu, mes turime turėti išgelbstintį tikėjimą. Tai yra, mes turime tikėti ir pasitikėti Jėzumi Kristumi kaip mūsų Gelbėtoju ir Viešpačiu. Kaip Jėzus sakė savo mokiniams, „kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jono 6,47), Ne galbūt turės ar galėtų turėti, ar turės ateityje, bet turi amžinąjį gyvenimą - jau dabar. Jeigu jūs nesate įtikėję į Jėzų Kristų, tai galite padaryti dabar - ženkite žingsnį link išgelbstinčio tikėjimo! Kreipkitės į Jėzų maldoje.

Peter Crook
2016 m. gegužės 8 d.

 
Paruošė: Algimantas Baranauskas