2017 m. rugsėjo 17 d. ‒ sekmadienis ‒ buvo ypač turtingas Dievo dovanomis mūsų bendruomenei. Po gana ilgo laiko mus galėjo aplankyti Vilniaus „Naujojo Testamento“ bažnyčios pastorius Irmantas Pinkoraitis su žmona. Visi dėkojome Dievui už jam suteiktą sveikatą ir galimybę vėl tarnauti Dievo Žodžiu. Brolis Irmantas padėkojo už maldas, palaikymą ir paramą, suteiktą jo šeimai išbandymo metu.

Brolis pasidalijo pamokslu iš Jokūbo palaiminimo istorijos (Pradžios knyga 32, 23-30): ką reiškia grumtis su Dievu, dėl ko vyksta ši kova, ar mes esame pasiruošę tokiai kovai, kodėl mums svarbus Dievo  palaiminimas ir kuo jis pasireiškia mūsų gyvenime.

O dar viena Dievo dovana mums buvo nuo pavasario laukti mūsų bendruomenės ilgamečiai draugai iš Vokietijos: Helmutas ir Dagmara Freimanai ir partnerinės bendruomenės Weltersbache atstovai Giunteris ir Siuzana Štolcai.

Helmutas pasveikino bendruomenę Švento Rašto eilute iš Evangelijos pagal Joną 6, 63: "Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas". Jis priminė mūsų bendruomenės istorijos pradžią 1841 metais ir jų pirmuosius vizitus ir susitikimus su tikinčiaisiais broliais ir seserimis 1991 metais. Daug kas nuo tų laikų pasikėtė ir daug kas keičiasi ‒ keičiasi pasaulis, žmonės, bendruomenės... Bet Dievas, Viešpats Jėzus Kristus ir Jo Žodis išlieka tas pats – gyvas, galintis keisti žmonės ir vesti juos į naują gyvenimą.

Helmutas padėkojo Klaipėdos ir kitoms Lietuvos bendruomenėms už draugystę, kuri tęsiasi iki šiol, už maldas ir nueitą kartu kelią. Svečiai perdavė linkėjimus nuo Zoisto bendruomenės, kuriai šiuo metu priklauso.

Brolis Giunteris perdavė šiltus linkėjimus iš Weltersbacho bendruomenės. Mūsų bendruomenės atstovai svečiavosi Weltersbache 2016 metais. Daugelis brolių ir seserų todėl perdavė asmeniškus linkėjimus mūsų bendruomenei. Giunteris kalbėjo, kad esame suvienyti maldomis ir sveikino mus Evangelijos pagal Luką 10, 20 eilute, kurioje rašoma, kaip Jėzus Kristus išsiuntė septyniasdešimt du savo mokinius skelbti Evangeliją. Su didžiausiu džiaugsmu ir ypatingais išgyvenimais  jie grįžo su žinia, kad ir dvasios jiems paklūsta, o Jėzus pasakė: „Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios, džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“

Mus slegia daug dalykų, išgyvenimų, bet svarbu džiaugtis, kad mūsų vardai įrašyti danguje. „Ar mano vardas yra ten įrašytas? – paklauskime savęs, – ar Jėzus Kristus užima pirmą vietą mano gyvenime?“ Giunteris ir Siuzana palinkėjo mums visiems daug Dievo palaimos einant kartu su Kristumi per gyvenimą.

Svečiai iš Vokietijos aplankė ne vien mus, jie pabuvojo Ylakių, Mažeikių ir Šiaulių bendruomenėse, domėdamiesi bendruomenių dvasine tarnyste ir materialine padėtimi ir dalydamiesi savo gausia ir įvairia gyvenimo patirtimi.

Trečiadienio vakarą svečiai ir mūsų bendruomenės aktyvas susirinkome kartu pasikalbėti, pasivaišinti ir atsisveikinti, nes svečiai kitą rytą ruošėsi vykti į Kauną, Visaginą ir Vilnių, o po to jau namo. Buvo daug klausimų mums, į kuriuos stengėmės atsakyti ir daug patarimų bei palinkėjimų, kaip geriau tvarkytis konkrečiais atvejais, pasinaudojant pagalba. Svečiai domėjosi atskiromis mūsų tarnavimo problemomis ir pasakojo apie savo bendruomenių patirtį. Labai nuoširdų bendravimą užbaigėme Viešpaties mums palikta malda kiekvienas savo kalba ir bendra nuotrauka.

2016 m. birželio 17 d. bažnyčios tarybos nariai ir vyresnieji susitiko su mūsų draugais iš Vokietijos: bendruomenės ilgamečiu ir ištikimu broliu Helmutu Freimanu  ir Ekhartu Šeferiu, kuris ilgą laiką tarnavo baptistų bendruomenėse kaip pastorius, o dabar jau pensininkas. Mus planavo aplankyti ir Dagmara Freiman, bet dėl automobilių kamščių Vokietijoje, ji negalėjo laiku atvykti į oro uostą.

Aptarėme mūsų bendruomenės gyvenimą, maldos poreikius. Esame dėkingi savo svečiams už jų dėmesį ir nuolatinį rūpinimąsi bendruomenėmis Lietuvoje. Helmutas perdavė brolių ir seserų iš Vokietijos asmenines aukas darbui Lietuvoje.

Bendravome prie puodelio arbatos, o Helmutas ir Ekhartas pasidalijo liudijimais, kaip galima tarnauti miesto bendruomenei, savo kaimynams ir įvairiais būdais skelbti žmonėms Evangeliją. Pastorius Ekhartas paliko mums padrąsinimą pasitikėti Dievu, nes Dievas veikia ir tada, kai mes jaučiamės silpni ar maži, svarbiausia Juo pasitikėti visada.

Kiekvienas sekmadienis yra šventė, bet 2016 m. liepos dešimtąją ta šventė buvo ypatinga mūsų bendruomenei ir ypač bendruomenės lietuvių grupei: dviejų mūsų brolių – Romano Revuto ir Sauliaus Griciaus – palaiminimas (ordinacija) dvasinei tarnystei bendruomenėje. Jau beveik metus visi sutaręmeldėmės, kad ir mes, ir patysbroliai suprastume ir atpažintume Dievo valią dėl jų pašaukimo ir įpareigojimo tarnystei su bendruomenės palaiminimu. Supratome, kad atėjo laikas tokiam žingsniui, kai senieji bendruomenės tarnautojai gali patikėti darbą jaunesniems.

Tikėjomės sulaukti svečio – mūsų sąjungos vadovo brolio Irmanto Pinkoraičio, bet jis negalėjo atvykti. Tačiau jau trečią sekmadienį iš eilės džiaugėmės matydami pamaldose Žukauskų šeimą.Sesė Gilija ir brolis Henrikas mums padėjo ir pamaldų vedimu, ir pamokslais. Ir šį sekmadienį klausėmės brolio Henriko pamokslo, paremto Luko 10,25-37 tekstu, apie tai, kas yra mūsų artimas, o tobuliausias pavyzdys mums visuose dalykuose – Viešpats Jėzus.

Broliai Saulius ir Romanas papasakojo apie savo kelią tarnaujant iki šiol ir apie tai, kaip jie supranta darbą tarnaujant bendruomenėje ir skelbiant Evangeliją už jos ribų ateityje. Bendruomenės tarnautojos – sesės Irena ir Sandra – pasidalijo mintimis ir Dievo Žodžiu, kaip ir kodėl bendruomenė suprato, jog atėjo laikas palaiminti ir įteisinti brolius tarnystei Dievo darbe. Ir brolio Romano žmona Vilija, ir Sauliaus – Liubava, abi mūsų sesės yra tikrai geros ir atsidavusios pagalbininkės jų tarnavime.

Palaiminimas vyko bendruomenės vyresniesiems uždedant rankas broliams Romanui ir Sauliui su malda.

Pasibaigus pamaldoms pasilikome pasivaišinti kava-arbata su pyragais, nusifotografuoti ir asmeniškai pasveikinti brolius bei pabendrauti. Dėkojame Dievui už palaimintą šventę.

2016 m. rugpjūčio mėnesį, pastoriui Albertui Latužiui pakvietus ir suderinus su kitomis bendruomenėmis,  Lietuvoje apsilankė svečiai iš Minesotos, JAV – Sharikov Family Ministries – Šarikovų šeima. Visos gausios šeimos nariai tarnauja Viešpačiui. Pirmasis koncertas įvyko rugpjūčio 6 d. Klaipėdos baptistų bažnyčioje. Svečiai pradžiugino mus muzikine šlovinimo programa. Išgirdome krikščioniškas giesmes rusų, anglų, ivrito (žydų) ir net lietuvių kalbomis, įvairią muziką ir liudijimus. Salėje susirinko mūsų bendruomenės nariai ir svečiai iš kitų evangeliškų bendruomenių.

Brolis Vladimiras Šarikovas tarnauja pastoriumi vienoje Minesotos baptistų bažnyčioje. Kadaise  Vladimiras su lietuve žmona Dina išvažiavo iš Lietuvos, kaip manė - neilgam,  bet atvažiavo į Lietuvą po ... 26 metų, su keturiais jau suaugusiais vaikais – Tadu, Susana, Stefanu ir Matu. Visi vaikai yra muzikalūs, groja įvairiais instrumentais ir gražiai gieda, o Matas skambina mažai mums žinomu instrumentu – marimba, kurią mes turėjome galimybę išgirsti. Svečiai padovanojo mums savo išleistus kompaktinius diskus su krikščioniškomis giesmėmis ir muzika, o jiems buvo padovanotas „Giesmių vainikas“ – lietuviškų krikščioniškų giesmių rinkinys.

Tai ne vienintelis Šarikovų šeimos patarnavimas Lietuvoje. Rugpjūčio 7 d. svečiai dalyvavo Ylakių baptistų bendruomenės 111 metų šventėje. Iš Klaipėdos šeima išvyko į Kauną,  kur surengtas koncertas evangelikų krikščionių baptistų bažnyčioje, o vėliau tokie pat renginiai numatyti Visagine ir Vilniuje. Po Lietuvos Šarikovų šeimos laukia ir kiti misijos laukai – Moldova, Graikija.

Daugiau apie Šarikovų šeimos tarnystę žr.  www.sharikovfamilyministries.com arba Facebook / sharikovfamilyministries.